- atvalgus
- atvalgùs, -ì adj. (4)
1. Aln, Vdn, Žmt kurio greit gali atsivalgyti, nebenorėti, kad ir gardus: Medus atvalgùs An. Riešutai yra atvalgùs daiktas Ant. Mėsa yra atvalgi Jrb. Šie obuoliai labai atval̃gūs Ant. Stori lašiniai atval̃gūs Ds.
atvalgù n.: Arbota su pienu labai atvalgù Ds. Kad privalgiau, tai net atvalgù (nebeskanu) pasidarė Ut.2. greit atsivalgantis kokio valgio: Kad tu ir bais atvalgùs Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.